Ankstų gegužės 2 dienos rytą mūsų mokyklos 1 ir 2 klasės vaikai išvyko į kelionę po Panemunės pilis ir į Seredžiaus piliakalnį. Nors oro prognozės kėlė šiokį tokį nerimą, nes žadėjo lietingą dieną, puoselėjome viltį, kad tai mūsų nepalies ir kažkokiu būdu aplenks. Pažintį su pilimis, jų istorijomis pradėjome aplankydami didingą Panemunės pilį. Tik išlipus iš autobuso, kaip iš kibiro prapliupo stiprus lietus ir, nespėjus pasiekti pilies prieangio, visi jau buvome sušlapę. Tačiau patekę į pilies vidų, mūsų dėmesį prikaustė edukacinis filmas apie šios pilies istoriją, kuri buvo papasakota šios pilies valdovų mažo sūnaus lūpomis. Įvairios įdomybės, kurias teko pamatyti pilies viduje bei įveikti siauri ir statūs laipteliai į pilies bokšto viršūnę, greitai atstatė mūsų pasiryžimą keliauti toliau ir nenusiminti. Palikę pilį, labai apsidžiaugėme, jog lietus jau buvo liovęsis ir galėjome linksmai įsiamžinti pilies papėdėje. Kelionę tęsėme link Raudonės pilies. Įsiminė faktas, jog šioje garsioje pilyje veikė mokykla. Kai kurie vaikai panoro išbandyti to laikmečio mokyklinius suolus. Taip pat šioje pilyje nepraleidome progos užkopti į bokštą ir pasigrožėti vietiniais vaizdais iš aukšto. Na, o kelionę baigėme trečią kartą kopdami į aukštumą, šį kartą ne į pilies bokšto viršūnę, bet į Seredžio piliakalnio viršūnę, kur prieš mus atsivėrė nuostabi Nemuno slėnio panorama. Prisipildę įvairių istorinių žinių, nuostabių Panemunės vaizdų bei malonių emocijų, pavargę, bet laimingi, sėkmingai sugrįžome namo.
